- pusvalakis
- 2 pùsvalakis, -ė smob., adj. (1) kas valdo pusvalakį: Nemažai bėdos buvo ir su viduriniaisiais, pusvalakiais visokiais: kiekvienas jų lindo arčiau krikštasuolės, sukosi šonu nuo kampininkų, ir visi jautėsi nuskriausti, ne vietoj pasodinti J.Balt. Aptilus triukšmui, Jurkevičius pasiryžo tarti paskutinį lemiamą žodį, norėdamas sugundyti pusvalakius V.Myk-Put. Valakininkai, pusvalakiai, trečdalininkai, ketvirčiai vieni buvo lažininkai, kiti laisvieji ūkininkai, savižemiai rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.